Per tamsą nevilties, per netikėjimo bedugnę
ir per ledinį baimės šaltį vėl Tu ateini –
ištiestu meilės tiltu atneši Tu skaisčią ugnį
į širdį mano šaltą – ją atgaivini

ir leidi man iš naujo suliepsnoti
nuskaistinančia širdį ugnimi –
ir mokai tai, kas sudegė, aukoti –
ir tiltu eit kvieti kartu su Tavimi

į ten, kur šalta, kur tamsi bedugnė,
užnėrus vilčiai savo grandines –
kvieti Tu nešti Tavo meilės ugnį
ir toj ugny sudegti – dėl Tavęs…