Per aslą žingsniavo žmogus, –
Link durų keliavo smagus.
Kai vieną žingsnelį nuėjo,
Truputį žmogus pailsėjo.

Kai antrą žingsnelį nuėjo,
Į slenkstį kreivai pažiūrėjo.
Mat, slenkstis – platus ir status,
Užlipk, jei turi tik metus!

Ai, ai, kas paskui atsitiko!
Nukrito žmogus ir sukliko!
Nosytė didžiai sumušta,
Kojytė giliai įdrėksta!

Labai apmaudu ir skaudu,
Kai šitiek iš karto žaizdų…
Paverkęs žmogus atsistojo
Ir slenksčiui piktai pagrūmojo.

Tada, jau nurimęs visai,
Vėl žengė per slenkstį jisai.
O aš jam šypsaus ir sakau:
“Laimingos kelionės, žmogau!”