Mistinis paveikslas tavo jausmų,
Džiugesiu vėl tyli dienos,
Gali pasakyt,
Ne, mes čia nevienos…

O sieloj skambesys
atminties vaizdų,
Sako, aš paukščiu amžinuoju skrisiu,
Gyvensiu paveikslu prarastu…

Ir kažkur ten tylumoj,
Spindesy senų vilčių,
Vėl sparnus jau skleidė
Šnabždesys jausmų gaivioj nakty,
Juk pasaulis,
tai kartais skrydis svajonės,
Muzika širdy…