Pakelti antakiai ir ramios juodos akys,
Kailinė mantija pridengianti pečius,
Viliojantis, grakštus, įdegęs nuogas kūnas,
Lyg saldų vyną geria slystančius žvilgsnius.

Šilku išsiuvinėtam krėsle, tarsi karalienės soste,
Ji įsitaisiusi ir atsirėmusi dailia ranka,
Lengvai suspaustos lūpos – raudonų rožių kvapas,
Atsargiai paslėpta žaisminga šypsena.

Fatališkas ir karštas žvilgsnis raumeningo vyro.
O poza jo išduoda begalinę aistrą-
Jis apkabinęs kojas, tarsi vergas,
Ar ištikimas šuo prie šeimininko susiraitęs…

Teptuko kotą dailininkas lūpomis vedžioja
Ir mintimis vėl tapo viską iš pradžių:
Jis – geidulingas vyras… ji – nuoga gražuolė…
Pasklinda kvapas džiūstančių dažų.