Kadaise pasaką skaičiau apie Sigutę,
Kalaitę, rūpestingą brolį ir karvutę.
Deja, dar buvo pamotė pikta,
Sumaniusi našlaitę pražudyt klasta.

Tada svarsčiau, Sigutei ar padėčiau,
Jei pasaką pasekt be pamotės galėčiau.
Gal graudžios ašaros našlaitei neriedėtų
Ir žengti per žarijų slenkstį nereikėtų?

Bet ligi šiolei galvą dar suku,
Kodėl taip pasaką pakeist sunku.
Dažnai veidmainiškus žodžius girdžiu,
Kurie ir šiandien žmogų skaudžiai gelia:

,,Eik, Sigute, eik, dukrele !“

Jovita Rupšlaukytė, 6b klasė

Jaunųjų respublikos kūrėjų
“Poezijos rudenėlis 2001”,
skirtas poeto J. Graičiūno atminimui