pavasariai nebylūs, nykios kopų šaknys, drūni
smiltlendrūnės, dulkėti kuokštai, mirusie
stiebai po šaknimis, žìlos pelynų
burės, sidabrinio kiro kiaušinis, rupūžės
šešėly – vieniša nebūsima gyvybė

Tik dangūs it lavinos, švino rankų bigės, spraga
negyvybė, žalėsiai vario, lūpose
kaitra be išeities, medžiai išnyra
nuodėguliai, žvynais apėjęs, žvilgūs sąvartynai, pasiutę
taip trypia – ant lūpų nebepakrutinamų

1986.VI.21–1988.X.13

Braziūnas, Vladas. Užkalbėti juodą sraują: Eilėraščiai su datomis. – Vilnius: Vaga, 1989. – P.27.