Pamestas
Aš kaip kątik pakilęs paukštis,
Dar nejaučiantis aukščio lig saulės.
Aš kaip kątik pakilęs paukštis,
Nepažįstantis pilko pasaulio.
Aš kaip vėjas prie jūros paleistas,
Nors neprašomas – lekiantis.
Aš kaip vaikas – pagautas, nuteistas,
Nors nepaliestas – verkiantis.
Aš kaip mėnuo, neprašomas – kylantis,
Kai nuo saulės tau akys įskausta.
Aš – šventuolis, nors dievo nemylintis,
Nors ne kartą jaučiau šitą skausmą.
9d klasė
Jaunųjų respublikos kūrėjų
“Poezijos rudenėlis 2001”,
skirtas poeto J. Graičiūno atminimui