Pamestas

Aš kaip kątik pakilęs paukštis,
Dar nejaučiantis aukščio lig saulės.
Aš kaip kątik pakilęs paukštis,
Nepažįstantis pilko pasaulio.

Aš kaip vėjas prie jūros paleistas,
Nors neprašomas – lekiantis.
Aš kaip vaikas – pagautas, nuteistas,
Nors nepaliestas – verkiantis.

Aš kaip mėnuo, neprašomas – kylantis,
Kai nuo saulės tau akys įskausta.
Aš – šventuolis, nors dievo nemylintis,
Nors ne kartą jaučiau šitą skausmą.

9d klasė

Jaunųjų respublikos kūrėjų
“Poezijos rudenėlis 2001”,
skirtas poeto J. Graičiūno atminimui