Brendu basa per ryto vėsią rasą,
Į saulę palengva tiesiu rankas.
Ar leisi pasidžiaugti nors akimirka maža,
Vaikystės džiugesio ir nerimo diena?

Laikas jau nusinešė dienas mažoj aikštelėj,
Kur su draugais statydavom iš smėlio pasakų pilis.
Kur kepdavom pyragus, tortus, smėlio blynus,
Tada taip troškom būt suaugę, dideli.

Dabar taip noriu sustabdyt bejausmį laiką
Ir nors akimirką pabūt maža.
Kur visos bėdos, rūpesčiai ir klaidos
Pasibaigia priglaudus galvą po mamos šilta ranka.

2c klasė

Jaunųjų respublikos kūrėjų
“Poezijos rudenėlis 2001”,
skirtas poeto J. Graičiūno atminimui