Pakilk aukštyn,
Kaip kyla paukštis,
Plačiai išskleisdamas sparnus.
Užmiršk nelaimes,
Kilk į viršų,
Paliki žemėje vargus.

Ir skrisk
Žydrom dangaus platybėm.
Ir skrisk
Lyg vėjas ant sparnų.
O, kai surasi laimės pilį,
Tu nusileisk ant jos kraštų.

…Kad taip ilgai žmogus gyventų,
Galėtų skrist ir savo pilį rast.
Ir kad beprotiškai ilgai nereikt keliauti,
O laimę turint negalėtum jos prarast…