O lapai iš vaikystės medžio
visiškai pagelto
išsinarino atmintį

tikrų spalvų paletės nesuranda
renka vaiko pėdeles
įmintas smėlio laikrodžiuos

ir lopšio ieško kažkur
permesto per balkį
tolimos vaizduotės

tarytum vėl užuostų kvapą
savo ainių
pageltusius lapus šiurena pirštai

atrodo vakar
buvo jie
juodai balti