Nežadink jūros, palūkėk…
Juk ji tokia graži, kai miega…
Prisėsk šalia čia, nepabėk,
Žiūrėk- žuvėdros toly skrieja.

Kai marios ošia, žaidžia vėjas,
Tik norisi ištiest rankas,
Ir skrist toli, kur bangos ritas,
Pabėgt nuo visko, nuo savęs.

Vėl saulė kopas gintarines
Palietus šypsena sava,
Nudažė dangų,svają paslaptingą
Ta kerinčia rausva spalva…

1d

Jaunųjų respublikos kūrėjų
“Poezijos rudenėlis 2001”,
skirtas poeto J. Graičiūno atminimui