Tai, ko nepasakei, į vėją paverčiau.
Žinai? Jis jau nuskendo jūros bangose…
Tai, ką kadaise skaudžiausia iš tavęs išgirdau,
Paskandinau pavasario lietaus balose…

Juk nesvarbu, ar tau tai ką reiškia, ar ne,
Bet mačiau tave milijoną kartų sapne,
Tame,kuris vėliau į košmarą pavirto,
Kuriame mano širdis krauju pravirko.

Tačiau tau juk tai vis vien nė kiek nerūpi.
Pasakyk, ar tie laiškai dar neperskaityti?
Nors tu man jau neberūpi,
Mylėk, liūdėk… tas pats, gali ką nori daryti…

DOVILĖ VISOCKAITĖ, 1d

Jaunųjų respublikos kūrėjų
“Poezijos rudenėlis 2001”,
skirtas poeto J. Graičiūno atminimui