Nematomos kažkur
Vingiuoja silpnos gijos-
Tarp vėjo ir audros,
Tarp meilės ir skriaudų.
O tamsią naktį nejuntu,
Kaip žvaigždės byra
Į vandenį, kurio nebematau krantų.
Žinau, kad antrąkart
Gyvenimas nemoja-
Balta šilko skarelė
Spindi ant žilos galvos,
Kai pievose nebraido basos kojos…
Juk ateinu prie tos ribos.
Gerai žinau, į kur tas kelias-
Be saulės,be tuščios kalbos,
Todėl skubu sugauti žodį
Tarsi spindinčią žvaigždelę –
Tiktai priimk tu mano meilę,
Padovanotą tau iš sielos gilumos.

2008