Neištesėti pažadai

Už lango auksiniai pažadai
Auksinis ąžuolas ir klevas
Neišpildžiau jų kadais
Ir dabar jie tebestovi.

Užšalo mano pažadai
Užklojo sniegu lengvai
Nebegalėsiu daugiau žadėti
Ko niekad aš neištesėsiu.

Paukšteliai suka lizdus
Vanduo iš lėto trykšta
Nebėr to sniego, nėr
Ir meilė nebegrįžta.

Ir tiek žadėjau daug
Tačiau nei bučinio aš nedaviau
Nei savo meilės, šilumos
Nei armonikos melodijos.