Vos tik tave palikau,
Tu ėmei lydėti mane, –
Krištolo tyrumo ar virpanti,
Įskaudinta ar nerami,
Ar apimta vien meilės, užmerkusi
Akis virš gyvenimo stebuklo,
Kurį tau nuolatos dovanoju.

Mano meile,
Mes radome vienas kitą,
Kamuojami troškulio. Mes gėrėme
Vienas kitą, vandenį ir kraują.
Mes radome vienas kitą,
Kamuojami alkio,
Ir kandžiojome vienas kitą,
Kaip kandžioja ugnis,
Palikdama žaizdas.

Tačiau tu vis tiek manęs lauk
Ir išsaugok man savo saldybę, –
Aš dovanosiu
Rožę ir tau.