
Našlaitės vakaras
Ko už kalnelių aukštųjų,
Ko, saulužėle, skubi? –
Čia ant kapų užmirštųjų
Sėskim, saulele, abi.
Pasakok man, saulužėle,
Ką po kalneliais randi.
Kam ta žolelė sužėlė,
Ko taip žemelė skaudi…
Neprakalbėjo saulužė,
Tik nusileido liūdnai.
Nesušlamėjo giružė –
Atsidūsėjo kalnai…
Žemė. Poezijos antologija – Vilnius: Vyturys, 1991.













