Einu per mišką ,
Samanom klampoju ,
Aplinkui medžiai
Lyg žmonių veidai-
Vieni su šypsena man moja ,
Kitų grimasos seka ,
Tarsi švilpia pavymui…

Akiduobes užtraukia šaltis ,
O gal- tai susikaupę tik purvai ,
Kuriuos pavasaris turės išplauti ,
Kai bėgs upokšniai su ledais…

Dabar grybukai susitraukę ,
Ant jų kepurių šerkšnas
Laikosi labai ilgai…
Ir nežinai, kas ten,po lapais ,
Kaip jaučiasi žali kelmai.
Gyvenant ima viršų metai ,-
Skaičiuojami ne datom,
O gražiais darbais .
Ir miško vidury –
Netgi kirtimuose dažnai pamato ,
Kas tu esi ,į kur eini…