Miško pasaka
Seniai prie miško ,
Mažoje trobelėj ,
Kur duona buvo
Krosny kepama ,
Kalėdų naktį
Užgimė graži mergelė
Kaip aguonėlė raudona.
–
Kai šviežios duonos
Kepalas garavo ,
Įėjo moteriškė
Pro siauras duris-
Paprašiusi vandens
Prisėdo ji už stalo ,
Pasiūlė duonos
Šeimininkė nuoširdi.
–
Viešnia paglostė
Tik naujagimei galvelę-
Nušvito balkis palubėj ,
Įsižiebė maža žvaigždelė
Ir pasiliko ten kabėt.
Į ausį moteriškė
Tyliai pašnabždėjo:
-Mergaitė bus labai graži ,
Po metų dešimt kasos
Kai užaugs,jos plaukus
Šukuokit mano dovana-
Ji paslaptį atskleis.
–
Padėjo eglės šaką
Šalia duonos ji ant stalo
Ir išskubėjo pro duris .
Užkišo šeimininkė
Ją už šventojo paveikslo ,
Ilgam pamiršo nuotykį
Visi šeimos nariai.
Kasmet vis priminė
Beaugančiai mergaitei-
Dabar Eglutė ji vardu-
Sušvintanti gimtadienį
Viršum kalėdinės eglaitės
Maža žvaigždelė nuostabi.
–
Bet niekada
Mamos neklausė-
Kažkokia nuojauta
Buvo širdy ,
O metai bėgo ,
Gražios kasos augo ,
Tik sušukuotos vėjo
Ir lietaus išplautos ,
Nes piemenėlė Eglė
Žąsiukus ir ėriukus
Palaukėje žiūrėjo ,
Kad tik kažkas neatsitikt…
–
Greit dešimt metų
Lyg vanduo nubėgo
Pro namo slenkstį ,
Pro tas pačias duris .
Tiktai išdžiuvusi šaka
Lyg deimantai
Ant sienos sužibėjo-
Prisiminė mama ,
Kad metas burtams
Išsipildyti atėjo-
Per plaukus brūkštelėjo ,
Įėjo moteriškė pro duris.
–
Įėjusi mergaitei sako:
-Jei nori ,būsi visada jauna ,
Tik vieną pažadą
Po dešimt metų
Išpildysi,tesėsi žodį man.
Ir padavė kraičių skrynelę
Aukso raktelį paslėpė po ja.
-Tik niekam jos nerodyk ,
Vykdyk mano valią
Ir būsi mano amžinai
Krikštaduktė -laumės dukra…
Pradingo,o daugiau
Nebešvietė žvaigždelė .
Tik auksu sužibėjo
Eglutės plaukai.