Aš jaučiu kaip vėjas niršta,
Keldamas aukštas bangas.
Aš matau tik rūką tirštą
Ir figūras neaiškias.

Aš girdžiu, kaip garsas sklinda
Ežero paviršiumi lygiu.
Aš regiu, kaip saulė tviska,
Kai į bangas pasižiūriu.

Ir atklysta keistas balsas
Tarp daugybės paprastų.
Aš jaučiu, kaip tavo kūnas
Vagia mano trupinius jausmų.

Kaip norėčiau aš išvyst
Tavo juoką prieš akis.
Kaip norėčiau prisiliest
Prie tavųjų lūpų aš.

Mums taip gera būt kartu,
Kai susitinkame abu.
Nei nenoriu pagalvot-
Mirčiai reiks man atsiduot.

ERNESTAS PAKUTKA, 12 klasė

Jaunųjų respublikos kūrėjų
“Poezijos rudenėlis 2001”,
skirtas poeto J. Graičiūno atminimui