Kraujo lašas nukrito ant žolės
Jis nusirito smilgos stiebu
Ir susigėrė į bundančią žemę
Mažas vabaliukas ropoja smilga
Jis nori pakilti aukščiau žemės
Pajuto mažas vabaliukas po savo mažomis kojomis
Kad ant smilgos jau kažkas buvo
Jis nežino kad tai kraujo lašas
Ką tik nuslydo į žemę
Gerai kad jis nežino
Kitaip pakrauptų
Ir nustiptų vietoj
Kas dedasi jo mažoj galvelėj
Jis nenuspėjamas kaip ir dangus
Čia gražu o po akimirkos
Prasiveria debesies dangtis
Ir pasipila lietaus lašai
Lietaus lašai krinta ant žolės
Jie nuplovė mažą vabaliuką
Nuo smilgos stiebo
Jis taip troško pakilti aukščiau
Bet nepavyko…
Dabar mažas vabaliukas paskedo
Lietaus laše
Lašas susigėrė į bundančią žemę
Palikdamas mirusį kūną

4 klasė

Jaunųjų respublikos kūrėjų
“Poezijos rudenėlis 2001”,
skirtas poeto J. Graičiūno atminimui