Miežinta-Laimutis

Maži upeliai sausą vasarą
Vos vos alsuoja ,
Pagirdę mišką ,bėga į daubas.
Pavieniai medžiai ,
Dar pavasarį pavirtę kapinynais ,
Sumirkę pūva ,
Kol užauga net kita karta…
Į Miežintą bernelių-medžių
Akys žiūri ,
O Laimučiu neatsidžiaugia
Baltoji ieva ,
Nors paukščiai bara ją dažnai ,
Kad neganytų ji po pievą .
O kur tos pievos?
Ir bėga upeliukas ,
Kur girdėjosi daina…
Žiūriu į vandenį krante sustojus ,
O jis vis žaižaruoja
Nenusakoma spalva…
Jisai nuneš mano mintis į gojus-
Per miškelius ,
Kuriuose peri volungės
Ir skamba medžiams be šaknų
Gal paskutinė jos malda…
2008