Daug žodžių mes išgirstam,
Kurie sugniuždo mus labai
Į šaltą ledą vėlei virstam
Ir ištirpstam taip lengvai.

Skausmo mes patyrę esam,
Laimės spindulių mažai yra.
Su diena mes visad bręstam,
Tarsi taurė vyno sklidina.

Karas- yra mūsų kasdienybė,
Kai kovojam patys prieš save.
Turi jie nesugriaunamą galybę,
Sunaikinti tik tai priešą ir tave.

Neteisybė. Niekam tai nerupi,
Tegul sielos žuna ir išeina jos.
Ar teisinga žmonėm čia būti
Dėl vienybės, tos šventos?

Šaltas vėjas mums priglunda
Mes dar einam ten labai toli.
Kūnas bailiai atsibunda,
Ir kažkas paimti nori jį.