Meilės nėra,
Ji užmigo manoj širdyje…
Pažadink meilę manyje.
Juk nebėra to, kas buvo brangiausia…
Širdis plyšta iš skausmo…

Kiek naktų praleistų, be Tavęs aš kenčiu…
Mano meilė tikra, tik dabar nesuprasta…
Kaip ugnis manyje ji liepsnoja nakčia.
Tiktai Tu man buvai ta liepsna,
Dėl kurios aš liepsnojau…

Širdį veria skausme, mano siela kančioje
Pasiklydusi neranda kelio į ramybę…
Vis dar myliu Tave ir mylėsiu ilgai,
Kol širdy skambės ilgesingi aidai.

Galbūt Tu lyg šiolei nežinai,
Kaip kenčiu ir meldžiu saulės spindulių,
Kurie nutiestų man naują gyvenimo kelią…
Juo aš eičiau be Tavęs.

Šypsena manam veide jau senokai paslėpta…
Kas užpildys ją?
Kas suras kelią į laimę
Ir į tai – kokia buvau..?
Visa tai – žodžiai, kuriais
Bandau nuraminti save.
Tiktais ta tuštuma slegia širdį, mintis ir jausmus…
Aš kenčiu, dar kenčiu…
Tiek daug spalvų, slepiančių liūdesį širdy…
Mano meilė tikra, tik dabar prarasta….
Pasiklydusi neranda kelio…
Aš kenčiu, dar kenčiu…

2009-08-25