Vėl apsiniaukė dangus,
Pradėjo lyti.
Mano skausmą beribį
Ašara lydi.
Apsiniaukusią sielą
Sunku išverkti.
Aš taip ir neišmokau
Be ašarų vargti.
Greitai visiems pabosta
Akyse ašaros,
O man tiktai sapnuose
Saulėtos vasaros.
Ir aš nerūpestinga -
Šypsena puošia -
Graži ir reikalinga
Ir jūra ošia.
Sapnų aš karalaitė ...
Išaušo rytas,
Ir vėl dangus apniuko,
Pradėjo lyti.
Eglė Brazdžiūnienė