Tarp rietenų, vaidų,
Tarp netiesos ir smurto,
Tarp šmeižto, apgavystės, apkalbų
Taip norisi šiek tiek gražiau gyventi,
Išlikti nors truputį švaresniu.

Tik tiek nedaug.
Tik mažą trupinėlį
Geruno leisk pasliest švaria ranka.
Kai atsibos, apleisk, likime, vėlei
Kaip ligi šiol. Net nežinau už ką
Baudei mane kančia,
Klupdei. Iš naujo kėlei.
Po rūpesčio dienos atslinkdavai nakčia
Ir visą laiką kandžiojai ir gėlei.
Likime mano, pasakyk, – už ką?

Gal aš buvau žiauri?
O gal buvau beširdė,
Nepamenu skriaudų, kurias pati dariau?
O gal perdaug buvau atlapaširdė,
Tavim tikėjau ir tavęs prašiau
Apsaugoti mane
Nuo purvo ir apgaulės,

Nuo netiesos, nuo smurto ir vaidų,
Nuo netikrų jausmų ir nuo melagės saulės,
Nuo negerų pavydinčių akių.
Nuo neapykantos,
Nuo keršto, veidmainystės.
Nuo ašarų karčių ir nuo savų klaidų.
Nuo netekties, ligų, nuo išdavystės,
Nuo svetimų ir nuo savų bėdų.

Tarp rietenų, vaidų,
Tarp netiesos ir smurto,
Tarp šmeižto, apgavystės, apkalbų
Taip norisi šiek tiek gražiau gyventi,
Išlikti nors truputį švaresniu.

Eglė Brazdžiūnienė