Rudenėja. Už lango vėjas
Jau šukuoja medžių kasas,
O širdis surambėjus
Vėl skaičiuoja liūdniausias dienas.

Vakaro šaltis nemielas
Ir nejaukiai ankstyva tamsa.
Mano rudenę sielą
Vėl kamuoja nostalgija.

Gražuoliai topoliai plinka,
Šlapias metas atėjo
Ir taip daug purvo aplinkui
Rudenį dar padaugėja.

Rudenėja. Taip staiga rudenėja.
Giliai krūtinėj maudžia.
Švilpiant už lango vėjams
Vakarai nerimą audžia.

Eglė Brazdžiūnienė