Ant stalo kortų kaladė
Ir aš kaip čigonės dukra.
Vakaro prietema. Vasara.
Skleidžiasi žvakės liepsna.
Korta bloga iškrito.
Nemalonumų dar bus.
Ateis netikėtas svečias,
Sunegaluos sūnus.

Buvęs vyras laimingas
Svetimoje šeimoje.
Turiu draugę klastingą,
Kuri man kenkia slapčia.
Ir vis dėlto korta žada –
Ne viskas jau taip blogai.
Sušildys dar mano palangę
Saulės karšti spinduliai.

Svajonės išsipildys,
Jaunikis geras šalia.
Tik nežinia, kas jaunoji –
Aš ar mano dukra?
Sunku, kai namuose dvi nuotakos:
Viena dar visai jauna,
Antra jau „Balzako moteris”
Ir kartą jau buvus žmona.

Ir nežinia, ko gailėti –
Jaunystės ar amžiaus brandaus?
Vienai dar teks iškentėti,
Kitos jau nieks neapgaus.
Vakaro prietema. Vasara.
Sklaidosi žvakės liepsna.
Ant stalo kortų kaladė
Ir aš kaip čigonės dukra.

Eglė Brazdžiūnienė