Išbalo veidas mylimos mergaitės,
Kuomet Tu tyliai jai į ausį pasakei:
“Mieloji mano, mano karalaite,
Tu man brangiausia visados buvai.”

Ir nutipeno virpulys jos kojom,
Tarytum šimtas skruzdėlyčių paleistų,
Ji tik apie Tave kaskart svajojo,
Ir nemiegojo šitiek daug naktų..

Maža mergaitė glėbyje ištirpus.
Maža mergaitė visad bus Tava.
Mažos mergaitės veidas tapo pilkas.
Iš begalinės baimės, kad paliksi ją.

Nesikėsink į jos trapias svajones
Ir nebandyki niekad jos sužeist.
Mažos mergaitės didelės dvejonės:
Mylėti – nemylėti? Pasikeist?

Tegul jos juokas būna Tau gražiausias.
Tegul jos rankos būna švelnios Tau…
Bet nepamiršk – Tu jai esi brangiausias
Ir negalvok, kad gali būti kas brangiau.

Maža mergaitė papuošta raudoniu.
Maža mergaitė šypsos dėl Tavęs..
Mažai mergaitei Tu lyg oras.
Maža mergaitė dūsta be Tavęs.