Mane lankyk nors sapnuose, mamyte,
Ilgiuosi ašTavų švelnių delnų…
Tau savo meilę noriu išsakyti,
Širdelę savo tau delnuos nešu.

Jau dėl Tavęs pirmi žiedai pražydo,
Tik Tau, mamyt, manos širdies žiedai.
Tavęs ilgiuosi, laukiu nuo pat ryto,
Bet ir sapnuos manęs nebelankai.

Tavas akis menu prie pat lovelės,
Tik neprisimenu užmigdančių dainų…
Lyg švelniai, švelniai glostai man galvelę,
Linkėdama saldžiausiųjų sapnų.

Lyg karštos lūpos kaktą man paliestų,
Uždegdamos raudoniu skruostelius…
Pasaulį visą meilėje apglėbčiau
Už tavo pabučiavimus šiltus…

A. Kancevičius