Išdūlinai kaip šuo, paspraudęs uodegą,
Kaip šuo benamis tyliai pro pavartę,
O dienos tavo tartum gyvos nuodėmės
Ilgai kankinsis, nerimu apkartę…

Paskui sustosi kryžkelėj ir didelį,
Ir sunkų kryžių pats sau užsidėsi.
Pro šalį eis teisuoliai ir paklydėliai,
Ir paukščiai skris į tamsą ir į šviesą.

Ir eisi tu, ir eisi nesustodamas.
Ir duona dirvoj kvepiančioj žydės,
Ir bus tau brangios visos tavo nuodėmės
Ir tyras džiaugsmas ieškančios širdies.

1944

Jonynas, Antanas. Rugsėjo pilnatis: Poezijos rinktinė. – Vilnius: Vaga, 2003.