Kaip gaila vasaros
Ir žydinčio lino,
Bet jo žydėjimas
Toks trumpas ir trapus.
Jis su žmogum keliauja
Ilgą, ilgą kelią
Primindamas kančias, vargus.
Ir ieškau aš tavęs,
O, mėlynaki line,
Ieškau aš tavęs –
Ir surandu.
Tu taip arti, kai baltą patalą sau kloju,
Kai švenčių stalą
Balta staltiese tiesiu,
Kai nusiprausęs
Veidą rankšluosčiu paliečiu,
Aš švelnų kuždesį girdžiu.
Tu toks gražus,
Gražiausiais raštais išrašytas
Ir toks švelnus,
Nors vadiniesi vyrišku vardu.
Tiktai todėl tu toks,
Kad tiek kančių patyrei
Kol rovė, mirkė, mynė,
Verpė, audė, balino tave…
Tiktai todėl likai toks
Baltas ir švelnutis,
Net ir prie kūdikio kūnelio pritinki.
Nors tu ne vienas eini tą ilgą kelią,
Bet man labiausiai patinki.

6 klasė

Jaunųjų respublikos kūrėjų
“Poezijos rudenėlis 2001”,
skirtas poeto J. Graičiūno atminimui