pašto karietų žirgai šuoliavo
putojo dūo… vos žingine
laiškai iš mano sapno į tavo
seniai aprieto… apie mane

sėdi nuo lovos nuleidus kojas
užsimiegojus… dangūs balti
ten tavo brangūs varnais lakioja
vardai ir vartai ten užkalti

tavo ten rankų daiktai pasilgę
neišmyluoti… žvakės ugnis
šešėlį meta trapų ir silpną
kaip sapnas ilgą… dabar užmik

Braziūnas Vladas. Užkalinėti. – Vilnius: Vaga, 1998.