O, amžininke! Mindaugo gentaini!
Prakalbinti norėčiau aš tave
Ir tavo lūpomis išgirsti tiesą.
Ar Vorutos pilis – tikrovė? Ar tiktai svaja?

O, liudininke Mindaugo didžiųjų žygių!
Kovų, narsos, troškimo būt stipriausiu tarp visų.
Ką slepia šitie pylimai, šlaitai skardingi?
Kiek būta kraujo, žvangesio, raudų?

O Volupis, Vorelis? Jie kadaise supo
Medinę pilį vandeniu srauniu.
Ar gynė Mindaugą nuo antpuolių galingų
Grioviai, apjuosę Vorutą žiedu tvirtu?

Voruta? Kaip ši pilis medinė
Galėjo tiek atremti apsupčių klaikių?
Kai Tautvilas, žemaičių, jotvingių ir polovcų jėgas sujungęs,
Prie vartų degė Mindaugui kerštu nuožmiu.

Morta? Ar ji buvo čia atvykus
Pasigėrėti kerinčiu gamtos vaizdu?
Kalnai, miškeliai, įlomiai sustingę
Ir paukščių šokis tarp kuplių šakų.

O amžininke! Mindaugo gentaini!
Tark žodį savo… ainiams Vorutos laikų.

LINA ADAMONYTĖ
2001