Tu palauk, jis greitai ateis
Dar minutė.
Sekundė trumpa.

Dar atodūsis ilgas, sunkus
Nesvarbu: ar sūnus ar dukra.

Jis jau skuba pasaulin.
Jauti?
Jis jau greitai, jau greitai pravirks.
Jauti?
Pakentėk…

O chalatai balti
Jį pirmieji šioj žemėj sutiks.

Bet minutė pavirto diena
Ir tas skausmas be galo aštrus

Nežinos tik sūnus niekada
Koks tas kelias pasaulin sunkus.

Dar įkvėpk… nuščiuvo visi
Ir kūną nuliejo liepsna.

Paklausyk ar girdi
Savo sūnų geroji mama.

Tu girdi, tu šypsaisi, verki
Laimingiausia paliks ši diena

Ir į sūnų taip godžiai žiuri
Panašus, panašus į tave.

Toks mažutis žmogus
Su rankutėm, kojytėm – matai?

Išbučiuosi visus pirštukus
Gal po tūkstantį kartų tikrai.

Laimingiausia paliks ši diena
Jis užaugs – gražus ir stiprus.

Nežinos tik sūnus niekada,
Koks tas kelias pasaulin sunkus.