Te sustiprės ir vėl šviesa –
Mūsų būties ji atgaiva.
Žemelės gelmės prasivers,
Šaltinis tyras išsiverš,
Apšvietęs mus tyra gaiva,
Atskleis mums paslaptis senas.

Ne tam čia esam, kad liūdėti,
Verkšlenti, būgštauti, tirtėti.
Jau meilės virpesį pažinę,
Dalinkimės su aplinkiniais.
Pamiršus nuoskaudas visas,
Giliausios žaizdos užsitrauks.

Lemties savosios mes valdovai,
Nes pasirinkom kelią tokį,
Kuriame daug yra kliūčių
Bei patyrimų įvairių.
Nepasimest juose išmokim,
Pažinime tam susivokti.

Prašykim protėvių pagalbos,
Išminties taurėn pasinerkim,
Gyvenimo upe tekėkim,
Darnioj būtyje išsiliekim.
Saviraiškos atradus būdą,
Kūrybinė šviesa vėl srūva.