Stebiu pasaulį žingeidžiom akim.
Stebiuosi žvaigždemis nusėtu dangumi.
Stebiuosi pievų žalumu,
Stebiuosi net dangaus mėlynumu.
Kaip keista kai iš debesies praplūsta lietūs,
Kai saulė šviečia taip karštai.
Nors ji aukštai, bet spinduliai jos
Mus šildo tarsi bučiniai.
Kaip nuostabu stebėti atgyjent gamtą
Galėčiau tai daryti amžinai.
Juk niekas nesuteikia šitiek džiaugsmo,
Kaip besiskleidžianti ant medžių pumpurai…
Keliauju aš į naują nematytą dar pasauly,
Su turtais dar neatdarais.
Kiekvienąkart išėjus man į gamtą,
Pradžiųgina jos nuostabūs kerai.
Gamtoj aš saugau savo troškimus ir svajones,
Prigludus menesienos šviesoje.
Toli už horizonto aš prijungiu
Savas viltis prie skriejančios žvaigždės…
Ir vėl stebiu pasaulį žingeidžiom akim,
Ir vėl stebiuosi saule, dangumi.
Ir vėl suteikia begalinį džiaugsmą
Visai dar nesenai perskridę paukščiai.
aš džiaugiousi, kad matyti tai galiu
Ir kad tikra gamtos dalim esu…