Meile, tik vienas klausimas
Tave sunaikino.

Aš grįžau pas tave
Iš dygliais išpintos nežinios.

Aš norėčiau, kad būtum
Tiesi, tarsi kelias ar kalavijas.

Tačiau tavyje
Vis dar slypi šešėlis,
Kurio ir dabar nekenčiu.

Suprask,
Mano meile,
Man reikia tavęs
Visos, nuo akių
Iki pirštų galiukų, tokios
Aiškios, kokia tu buvai.

Tai aš, mano meile,
Beldžiu į tavo duris.
Ne vaiduoklis, ne tas,
Kur kadaise stovėjo
Po tavo langais.

Išlaušiu tavo duris,
Įsiveršiu į tavo gyvenimą,
Gyvensiu tavo sieloj –
Ir turėsi sutikti.

Atverk visas duris,
Vienas po kitų,
Ir paklusk.
Atmerk akis,
Kad jas pažinčiau,
Kad pamatytum mane,
Sunkiai žengiantį savo
Keliu, kuris aklas
Laukė manęs.

Nebijok,
Esu tavo,
Tačiau
Ne elgeta, ne pakeleivis –
Esu tavo viešpats,
Tas, kurio laukei,
Ir dabar įeinu
Į tavo gyvenimą,
Kad daugiau niekada neišeičiau,
Meile, meile,
Kad jame pasilikčiau.