Jau nuo senų laikų meilė buvo žinoma visų:
Mano prosenis žinojo apie tai,
Suprato ją net jo tėvai.
Ir ligi šiolei išliko šie jausmai.

Bet buvo toks žmogus,
Nekreipdavo jis dėmesio į tuos jausmus.
Kaskart nukrėsdavo jį virpulys,
Kai susivokdavo mylįs.

Pabėgdavo į kitą miestą jis tuomet,
Ir taip nerimdavo klajūnas visuomet.
Bijojo meilės jis labai,
Galvojo, jog mylėt yra blogai.

Dar ir šiandien klajoja tas žmogus,
Vis nelaimingas, neramus…
Nenori meilės pažint jisai,
O juk be meilės viskas niekai!

Kristina Korsakaitė, 9c klasė

Jaunųjų respublikos kūrėjų
“Poezijos rudenėlis 2001”,
skirtas poeto J. Graičiūno atminimui