Sudiev visiems! Kažin ar begalėsiu
Sugrįžt pas tėvą ir matušę seną,
Pas vaikelius ir mylimą Aleną, –
Kažin ar juos visus beparegėsiu…

Į karą vež! Ten gyvastį padėsiu
Baisioj kovoj, kurioj vargdienius gena,
Kuriai tiek turtų ir aukų gabena, –
Ten tarp draugų ir aš auka gulėsiu.

Tik vieno daikto, dieve, aš prašyčiau,
O išklausyk mane! Juk tu galingas,
Juk tu palaimintas darbų šaltinis:

Nors niekad jau savųjų nebmatyčiau,
Bet lai ateina laikas stebuklingas, –
Tegul pranyksta karas… paskutinis.

Eilėraštis parašytas 1905 m. sausio mėnesį. Publikuotas po rašytojo mirties „Vilniaus žiniose“ 1908 m.