Kaip nuostabu prabusti Tavo Artumoj
ir garbinti iš ryto Tavo šventą vardą -
dėkoju Tau už šiandien, o kas bus rytoj -
ramu, nes aš žinau, kad duosi tai, ko reiks,
kaip Tu darei tai begalybę kartų.
Tu kantriai auklėjai, o kai kada barei,
bet visuomet buvai kartu, visur lydėjai -
ir kaip Tu išmintingai padarei,
kad leidai man pačiam Tave atrast
ir atpažint Tave, kaip Tu mane mylėjai.
Nuo Tavo meilės aš kasdien tirpstu
ir ja užsidegu maldoj kiekvieną dieną -
ir aš laimingas, kai vėl išgirstu
Tavajam tėviškam glėby karštai
ištartą - „myliu aš tave tik vieną“.
Kiekvieną mūsų savo glėbyje laikai,
nes mes visi - juk Tavo kibirkštėlės,
atgimę Tavo mylinčioj širdy vaikai,
kuriuos Tu augini, ir duosi tai, ko reiks -
ir neši savo delnuose aukštai iškėlęs.