Kaip nuostabu prabusti Tavo Artumoj
ir garbinti iš ryto Tavo šventą vardą –
dėkoju Tau už šiandien, o kas bus rytoj –
ramu, nes aš žinau, kad duosi tai, ko reiks,
kaip Tu darei tai begalybę kartų.

Tu kantriai auklėjai, o kai kada barei,
bet visuomet buvai kartu, visur lydėjai –
ir kaip Tu išmintingai padarei,
kad leidai man pačiam Tave atrast
ir atpažint Tave, kaip Tu mane mylėjai.

Nuo Tavo meilės aš kasdien tirpstu
ir ja užsidegu maldoj kiekvieną dieną –
ir aš laimingas, kai vėl išgirstu
Tavajam tėviškam glėby karštai
ištartą – „myliu aš tave tik vieną“.

Kiekvieną mūsų savo glėbyje laikai,
nes mes visi – juk Tavo kibirkštėlės,
atgimę Tavo mylinčioj širdy vaikai,
kuriuos Tu augini, ir duosi tai, ko reiks –
ir neši savo delnuose aukštai iškėlęs.