Kaip gera kartais
Atsiplėšt nuo žemės
Nuo asfaltuotų gatvių
Kaminų
Juodų
Sparnuotų paukščių
Varnų klyksmo
Jų tuščių
Galvų
Plunksnuotų
Kūnų.
Kaip gera kartais
Susitikus debesėlį
Jam paspausti
Minkštą
Išgalvotą ranką
Gal
Šitaip elgtis
Galim
Sapnuose…
Saldu tada
Gyventi
Būna.
Vaikštau stogo skardžiais
Bijau nukristi
Į viršų
Kelia liftas ten
Kur ufonautai
Skraido juodi
Paukščiai
Varnos.
Kaip gera kartais
Po varginančio skrydžio
Nusileisti
Žemyn
Pėsčiomis pareiti
Ir
Kaip anksčiau
Saldžiai
Asfalte
Gyventi
Gera
Kartais…

3k klasė

Jaunųjų respublikos kūrėjų
“Poezijos rudenėlis 2001”,
skirtas poeto J. Graičiūno atminimui