Kai vieni miršta…

Kas vienus taip lengvai palaužia?
Gal šaknys buvo negiliai…
O vėjai dangumi vienodai siaučia-
Vieni kitus palaiko surišti tvirtai.

Kada vieniems nusvyra rankos
Ir siekiai būna per aukšti ,
Kitus toj vietoje sėkmė aplanko-
Atsiveria erdvė gyvenimui plati.

Prie vienas kito prisiglaudžia
Seni ir nesėkmių kasdienių palaužti.
Apkerpėti ir dūsauti neleidžia
Mintis,kad tęsiasi gyvybė-ši gija graži.
2008