
Kai nemiegi…
Na gerai. Bandysiu kurt eiles
Nors amato šio nalabai temoku.
Sugaudyk, kad gudrus, žodžius, ir kaip peles
Į spąstus klastingiausius poezija besivadinančius sudėki.
Jei kažkodėl nemiegi tu
Gal meilė nebyli kankina?!
Nekrauki viso skausmo sau širdin,-
Įleisk poezijos peles…
Štai tokį patarimą aš gavau.
Bandžiau per naktį akis žvaigždyne pakabinus,
Sudėt eiles, bet va, brolau:
Pamiršusi poeziją, prie lango užmigau.
Ir kaipgi man dabar snaudalei nelaimingai
Prabilt poeto prakilniu balsu,
Jei meilės ilgesys mane sėkmingai
Užmigdo saldžiu ir ramiu miegu…
11H klasė
Jaunųjų respublikos kūrėjų
“Poezijos rudenėlis 2001”,
skirtas poeto J. Graičiūno atminimui













