Kai saulė šviečia tiesiai į akis,
Savas, o ne kitas užmerkt norėtum
Kai juokas tyliai beldžias į duris,
Jų niekas neskuba atidaryti

Kodėl tu liūdesio alėja bėgi?
O džiaugsmą palieki už durų
Ir tavo laikas harmoningai slenka,
Tačiau iš skausmo apaugęs, apkerpėjes

Juk tu žinai, kad laikas surišo tau rankas,
Kad džiaugsmas ir vėl pasibels į aklinai užvertas duris
Nenusisuk, nenusigręžk, juk visa tai pradžių pradžia.