Juokiuos iš skausmo – ašarų jisai nevertas,
O gal dėl to, kad jų jau nebėra…
Juokiuos, nes tai, kas buvo išgyventa,
Paliko gilų randą širdyje!

Jis nesupras, kiek suteikė man skausmo,
Kiek įžiebė širdį tuščių vilčių…
Jis neišgirs manęs ir mano šauksmo,
Nesužinos, kaip man dabar sunku!

Net nežinau kodėl, bet vis dar laukiu…
Gal jis ateis ir vėl širdy sužibs šviesa…
Kur dingo tie jausmai? – savęs ir vėlei klausiu.
Kodėl dabar ne taip, kaip buvo kažkada?!

II kursas KP-7 grupė

Jaunųjų respublikos kūrėjų
“Poezijos rudenėlis 2001”,
skirtas poeto J. Graičiūno atminimui