Jausmų vagys

paskendę tamsoje,
su užrištom akim…
panirę į save
su padrikom mintim…

tik pirštų jautrumu
ir nesavais jausmais…
tik balso švelnumu
minčių trapių lašais…

paskendę tamsoje
ir niekas nesvarbu,
naktis ryte paleis…
artėsim link namų…