Aš tave auginau ne ant rankų,
Auginau, kaip mokėjau, širdy.
Teka saulė ir kopia į vasaros dangų.
Eik pasaulio žiūrėt iš arti.

Viskas gryna, šviežia ir nuoga.
Dega saulėj pečiai ir plaukai.
Išnokins tave lyg tą žemuogę uogą
Mylimos mano žemės miškai.

Tavo balso ir aidą pažinsiu.
Tu dabar jau savim ir savy gyveni.
Nnematau, neskaitau tavo virpančių žingsnių,
Bet žinau, kur esi, kur eini…

Juk tave auginau ne ant rankų.
Auginau kaip mokėjau širdy.
Tavo saulė jau kopia į vasaros dangų.
Eik pasaulio žiūrėt iš arti.