„Sudie“ nejučiomis ištartas paskutinis
Palydint naivų šypsnį vakaro žarų
Ant balto smėlio įspaudai įsišakniję
Nugludinti liks nuolat lūžtančių bangų

Nebus šalia jos žvilgančio sodraus soprano
Pušų ošimo jūros stichiškos fone
Tik ašara riedėt į apačią pagavo
Po tąkart išgirsto lakoniškojo „ne“

Vilios kurorto pramogos jaunimą karštą
Sugrįš į Palangą turistų klegesys
Jau kitąmet ir tie du atskirai dar kartą
Senais prisiminimų klystkeliais sugrįš

Dedikuoju: Monikai (su viltimi, už gražias akis ir proto miklumą);
Eni iš Panevėžio filialo (nes prašė);
Robertai iš Kauno filialo (už gerą laiką sostinėje);
Mūzai Filomenai (už dažną ir kokybišką įkvėpimą).