Ryte bučiuodamas į kaktą
Jutau švelnaus prisilietimo skonį,
Kaip tąsyk, grodamas nebylią natą.
Mačiau kaip dūžta valandos svajonių
Kartu dėliotų, neturėjusių rytojaus.
Užverdamas duris prisiminimams
Drauge ir randus sielojai dovanojau.

Palikdamas ją gulinčią prie lango
Nesuteikiau jai žvilgsnio paskutinio,
Tikėdamas apgaut likimą.
Atsisukau dar kartą, kad paliesčiau,
Bet širdyje akmuo pražydo,
Priversdamas palikti meilę
Dėl suliepsnojusio pavydo.