Saulutė kasas išsipynė
Jau ant kalvų pakloti patalai…
Su Urvena pasišnabždėjusios
Šešėlių raštais lyg auksiniais
Išmargino pakrantę lapais ,
Sidabru klevų kamienus padabino-
Apgavo vėją ,lekiantį kalnais.
Ant Trakų kalno atsistojęs ,
Kai apsižvalgė po laukus ,
Pamatė- saulė danguje kvatoja…
Koks vėjas palaidūnas patiklus!
O Urvena kukliai akis nuleido ,
Nekoks jaunikis, turtų ieškantis.
Pasislėpė už medžių,saulė nusileido …
Nutilo vėjas, tik dabar supratęs ,
Kad naktį Urvena labai graži.
2008